tyla triukšme

Keista, neišbaigta, neoficiali apklausa, kuri turėtų padėti kažką išsiaiškinti… :)

http://www.apklausa.lt/answerform.php?form=16806

Burokėlių sriuba būna tamsiai raudona.

Kai įdedi grietinės, spalva tampa tokia rožinė rožinė, net sintetinė.

Dažniausiai valgau per aštrią sriubą…

Kaip nepataisoma filologė siūlau Jums pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias. Kai baigsit, galit ir mamoms bei močiutėms pasiūlyti ;)

Tikiuosi, sėkmė Jūsų neapleis :)

1 Grupavimo testas http://www.euro-languages.net/lithuania/?action=Exams&id=10&mod_action=show_test

2 Žodynas http://www.euro-languages.net/lithuania/?action=Exams&id=15&mod_action=show_test

3 Teksto suvokimo testas http://www.euro-languages.net/lithuania/?action=Exams&id=16&mod_action=show_test

Kadangi šita dargana pasiuntė į mano organizmą visą spiečių virusų, šeštadienį leidžiu susirangiusi ant sofutės ir pagaliau užbaigdama knygas, susikaupusias dar nuo pavasario. Pradėtos ir nebaigtos. Dabar jų trimis mažiau.
Pirmiausia pristatau jums atminties genijų, įsiminimo meistrą ir kitokį fokusininką - Tony Buzan.

“Klasika tapusioje knygoje Lavinkime atmintį T. Buzanas atskleidžia atminties ir proto tobulinimo paslaptis. Pasitelkę atminties mago metodus, nesunkiai išmoksite įsiminti vardus, skaičius, datas ir sąrašus, taip pat anekdotus, kalbas, ple ple ple ple ple ple…” Taip sako knygos nugarėlė, bet čia norėjau pasakyti savo nepagrįstą, šališką subjektyvią nuomonę, taigi… :)

Nežinia, ar čia mano valios stoka, ar nesuinteresuotumas, ar tinginystė, tačiau sugebėjau pritaikyti tik dvi mano akimis keistas įsiminimo formules - piešiau skaičiukus nuo 1 iki 10 ir raideles berods (neprisimenu, tai buvo vasarą) :)
tai, anot autoriaus, turėtų atrodyti šitaip:

Taigi, piešiau skaičiukus nuo 1 iki 10 ir įsiminiau, kas man nuo šiol yra, pvz. šešetas - ogi raudona vyšnaitė žaliu lapuku :) ir tikrai, kaip autorius ir sakė, man daug lengviau įsiminti padrikus sąrašus (pvz. tokius):

Reikia daryti šitaip - jei įsimenamasis žodis saulės šviesa yra sąrašo 6 numeris, bandai susieti savo įsivaizduojamą šešetuką - vyšnaitę su minėtąja saulės šviesa, pvz saulės šviesa nutvieskia ryškiai raudoną prisirpusią vyšnią ant šakos ir tau burnoje tvenkiasi seilės… Žodžiu, kuo daugiau spalvų ir kitų jutimų, tuo geriau.

Betgi bėda, kad tokių sąrašų įsiminti man visai nereikia. O panaši sistema su skaičiais iki 100 ar tūkstančio darosi gremėzdiška. Štai kaip siūlo vadinti skaičius lietuviškai:

Nepatikėjau, kad esu pajėgi kiekvieną skaičių nuo 1 iki 1000 pavadinti žodžiais ir tai atsiminti. Net jeigu vienetas reiškia raidę l, o šešetas - š arba č…

Taigi, baigtis tokia, kad likau menkai ką teišmokusi - jei kas nors skaitysit ir turėsit daugiau valios bei daugiau naudos, pasidalinkit įspūdžiais su manim, ką? :)

Tačiau baigiant, kaip ir žadėjau antraštėje, pamokysiu jus, mielieji, kaip išmokti užsienio kalbą per maždaug 15 min, išmokus 100 trumpų žodelių. Bent taip mano autorius: “Vienas iš būdų gerai mokymosi pradžiai padaryti - pasinaudoti tuo, kad 50 procentų šnekamosios kalbos sudaryta iš 100 žodžių. Jeigu šiems žodžiams įsiminti pritaikysite pagrindinę sistemą, jau būsite priartėję prie pusiaukelės , kad galėtumėte suprasti pagrindinį bet kurio asmens, kalbančio gimtąja kalba, šnekos turinį.”

Pateikiu jums tuos 100 pagrindinių lietuvių bei anglų kalbos žodžių.

Man tik kyla kalusimas - ar tikrai mokėdama šiuos trumpučius žodelius (prielinksnius, įvardžius, dalelytes, jungtukus…) aš jau galėsiu suprasti sakinį?

Bet… norėčiau šitiek visko įsiminti. Labai net. Galbūt, kada nors, kai turėsiu daugiau valios ir tikėjimo, išmoksiu visas tas sistemas. Tik laikinai atidedu, taip sakant :)

Lavinkite atmintį!

Vėlgi parodysiu jums savo mielą kačiuką. :)

Gal kartais pastebite šioje nuotraukoje ką nors neįprasta?

Čia pagalba nepastabiesiems - jau galite užjausti mano kailiniuotą moteriškaitę :(
Piktoji širšė nenorėjo būti sumedžiota ir gynėsi. Štai ir tupi dabar Gilė Didžioji Pėda…

…ir gydo savo milžinišką letenėlę…

…iš visų pusių…

… ir, žinoma, po penkių minučių jau lekia su savo didžiąja letena medžioti kitų širšių…

Tie kačiukai niekada nepasimoko. Va čia tai nenuslopinamas medžiotojo instinktas :)

Jeigu pamatysit milžiniškas pėdas lauke - neišsigąskit, čia ne meška praėjo…

Good times are ahead. Or behind. Because they sure aren't here. [Garfield]

Vakaras. Gulime abu jaukiai išsidrėbę kas kur ir žiūrim į besisukančius spalvotus apskritimukus (tą daiktą, kuris juos gamina, vadiname taip, kaip matėme ant pakuotės - disko kugel). Retsykiais vienas kitas paklydęs šviesos spinduliukas plyksteli į akį.

- Man akyse raudona!
- O man žalia.
- O dabar rožin..??. Palauk, kaip čia išeina - jeigu spalva raudona, tai ir akyse raudona, o jei spalva rožinė, tai kaip akyse?
- Ružava!

Ir blokų prikimštame miesto miegamajame rajone vakarai būna gražūs kraupūs.
Šį kartą liepsnas svaidantis slibinas praplaukė nepridaręs žalos… Bet niekuo negali pasitikėt. Net dangumi.

***

Štai jis -

Piktas Slibinas Ketinantis Praryti mano daugiaaukštį

Priešistorė

Mūsų namuose be dvikojų padarų gyvena ir vienas kailiniuotas keturkojis padarėlis, dėl kurio šis išradimas ir atsirado. Gyvename penktame aukšte, ir tikrai kojos ima linkti, kai matai kailiniuotą moteriškaitę straksinčią balkono atbraila. Brr…


Kaip išspręsti problemą?

Ogi imti ir pasigaminti Kačiukų Gaudyklę!

Kačiukų gaudyklei pasigaminti reikės: vielinės apvilktos tvoros (mums prireikė 4 metrų, tai yra apie 20 lt) ir vieno nagingo vyruko (murrr mano šaunuoliui).

Ir turime įrenginį, kuris:


1. Apsaugo kačiuką nuo netikėto dribtelėjimo iš penkto aukšto;

2. Nuramina šeimininkų nervus (ypač tų, kurie bijo aukščio);

3. Suteikia papildomos vietos balkone (pvz, batų džiovinimui).

Pasigrožėkite:

(jei ką, turime ir brėžinius :))
O įdomiausia tai, kad ši gaudyklė visai nebjauroja estetinio balkono
vaizdo - jos nematyti nei pro kambario langą, nei iš lauko (juk penktas
aukštas) :).

Aš jau senokai. Tačiau labai džiaugiausi, kad teko vėl ten apsilankyti: buvau užmiršus tą jaukią atmosferą, kai atsiranda viena teta, gudresnė už kitas ir braunasi tiesiai prie langelio, ir, be abejo, tuos puikius pokalbius, liaudies balso perlus!

- Anksčiau visi buvo draugai, dabar visi ponai… (Ar girdit, koks žodžių žaismas?)

- Nors ir su kerziniais batais, bet vis tiek ponai…

Beje, perduodu kuo geriausius linkėjimus tai porelei, kurie kantriai atstovėjo tą milžinišką eilę tam, kad pasiimtų siuntinį. Nežinia, ar nedrįso pasinaudoti pirmumo teise, ar, taip kaip ir aš, tiesiog žavėjosi tvyrančia atmosfera ir niekur nenorėjo eiti…