 |
 |
|
 |
||
 |
 |
Sveiki,
naujas miestas, naujas butas - laikas ir naujai vietai blogui.
Laimi patogumas - atsinaujinusioje blogo sistemoje taip ir neradau laimės…
Lauksiu svečiuose! :) http://nepatyliukais.blogspot.com/
Mur,
nePatyliukais
Jausmas, kaip nukorus kojas nuo skardžio krašto - tabaluoji virš niekur ir taip džiugu!
Net nežinau, kodėl.
Gal, kad sesija baigėsi.
Gal todėl, kad net per tokią bjaurastį nesušlapau kojų.
Ir dar, kad skaniai pamiegojau be jokios sąžinės graužaties, kad švaistau laiką.
Todėl, kad pasiilgau jo per visą dieną. Ir jis grįžo. Taip gera kartu.
O gal tiesiog šiaip sau džiugina, ir tiek.
:) wyyy!
Ach, buvau pasiilgusi žiemos.
Gi vakar į universitetą vietoj įprastų 20 min važiavau trigubai tiek.
Tai bent pusnys vargo pridarė - mąsčiau sau.
Pasirodo nė velnio - tik Kauno tiltų statytojams vėl nepasisekė - neseniai baigę Vilijampolės tiltą, turės griebtis kito darbo (per tokį šaltį, ach) ir turės remontuoti šiandien įgriuvusį Kleboniškio tiltą… O Šilainiškiai, prigąsdinti, kad dar ir be šilumos liks, stovės patiltėj ir dainuos:
Sugriauk visus tiltuuuus, ką nori daryyyk, tik šiltą vandenukąąąąą, ramybėj palik…
O jei bijot, kad nepravažiuosit - nesijaudinkit - pusė tilto (dar) stovi, o ir Neris tuo užšals … :)
Na, o čia - trumpas, pavėluotas, bet vis tiek vaizdo reportažas iš įvykio vietos:
Štai toks baisus tarpas atsivėrė! (Jis jau anksčiau vaikštant kėlė įtarimą, bet kad įgrius, tai nesitikėjom…)
Trūkęs šarnyras. Norit pasijuokt - tiltą laiko tik aštuonios tokios dalys!.. o dabar tiltas tupi ant šiluminės trasos vamzdžio.
Čia tramplinas, kuriuo mašinėlėm nebeleidžia pašokinėt!
Norėjot sniego? Prašom! :)
Šitiek privertė, kad visiems užteks. Tiek slidinėjau, kad slidžių batai suplyšo… Labai smagu po to parklampot šitokį kelią vienu batu :))
Truputis vakar vakaro vaizdų, kad ir jūs pasidžiaugtumėt:
Apsnigtas medis ir kažkoks stulpiukas visai nesiskundžia svoriu :)
Eglutė pajuto tikrą žiemą
Visi užpustyti, bet šitas dar ir akytes sniego turi :)
Snaigių plaukučiai slenka :)
Sakot, nieko čia nematyti? Na, nieko ir neturi matytis - gi PUSTO :D
Labiausiai viskuo stebėjosi kačiukas :) O už eglės tupi todėl, kad medžioja.
Gal jau įleiskit mane - jau pasidžiaugiau!
Rytą pradėjau tingiai ir ramiai, pasigardžiuodama. Pirma tokia diena po begalybės dienų. Vat ir supratau, kad daug ką buvau praradus. Ne visad gerai rėžimas ir tvarkingas plano laikymaisis, savęs uždarymas į rutiną.
Įkvėpta lovoj suvalgytos Juttos Oster Vietoj šokolado, pasidalinsiu gabalėliu ir su jumis. Paprasta, žinoma, gal net banalu, bet… saldu ir viskas :) o juk prieš šventes taip trūksta lengvumo, pabėgimo nuo rūpesčių…
Laimė - tai gera sveikata ir prasta atmintis (E. Hemingvėjus).
Artėjant šventėms visi ragina nurimti, sulėtinti gyvenimo tempą, ilgiau pabūti patiems su savimi, su savo mintimis. Sveika apgalvoti savo mintis, praleistus metus. Dar netgi galima spėti įgyvendinti tai, ką buvai pasižadėjęs praeitais metais. Siūlau trumpą klausimyną iš J. Oster knygelės Vietoj šokolado, kuris, tikiuosi, padės jums apmąstyti praeitį ir galbūt net privers ką nors pakeisti. Į teigiamą pusę :)
Atsakykite nuoširdžiai, sau, juk niekas nesužinos :)
Lapkričio 28-ąją
apie 20 h eidami Laisvės alėja praeiviai galėjo matyti, kaip kilnojasi Dramos teatro
stogas. Ir tai ne pokštas – savaitę pavėlavę Suicide DJs pagaliau atvyko į
Kauną ir surengė tokį pašėlusį vakarėlį, kokio KVDT dar nematė ir kažin ar kada
matys.
Muzika virsta teatru, o teatras – muzika
Būtent šis
virsmas yra pagrindinis grupės bruožas – „Suicide DJs“ šėlsta scenoje, džiaugiasi
tuo, ką daro ir užkrečia šia nuotaika kiekvieną atėjusį. Kiekvieno pasirodymo
metu scenos darbininkų grupė prašo palikti mažiausiai 1,5 metro vietos iki
scenos pabaigos, kadangi „Atlikėjas Ainis praturtina „Suicide DJs muziką labai
aktyviu šokiu“. Taigi atėjęs žiūrovas įtraukiamas ne tik į muzikos sūkurį, bet
ir į pašėlusį reginį.
Taip karšta teatre dar nebuvo
Lapkričio 28-ąją
vykęs renginys buvo tikrai daugiau nei dainuojamosios
poezijos palėpė - daugelis žiūrovų, pasidavę pašėlusiai grupės sukurtai
nuotaikai, stojo iš kėdžių ir ėjo šėlti į pasienius arba mažino šokio žingsnelius,
tačiau vis tiek dūko čia pat, tarp kėdžių. Senutė, dar nerestauruota teatro salė
galėjo ir neatlaikyti – ypač tikrųjų fanų prikimštas balkonas! Ne be reikalo Ainis Storpirštis po apšildančios grupės “Stipriai kitaip”
pasirodymo tarstelėjo: „Dabar pertrauka, kurios metu pamąstykite, ką reikės su
šitom kėdėm daryt“.
Grupę Suicide DJs apšildė grupė “Stipriai
kitaip”
Pasirodymo metu
žiūrovai gavo labai dvilypės muzikos dozę – pirmąją valandą „Stipriai kitaip“
kolektyvas, susidedantis iš Ainio Storpirščio, Vido Bareikio ir Prano
Dapšausko, paruošė puikią akustinę programą, o atėję po pertraukos žiūrovai
buvo nustebinti pasikeitusios aplinkos, klubinio apšvietimo bei visiškai
kitokios muzikos, kurią atliko Suicide DJs – ta pati vaikinų trijulė,
pasipildžiusi Živile Kazlauskaite, sėdusia prie mušamųjų, bei klavišininku
Mindaugu Balčiūnu. Taigi, vienas
kolektyvas – dvi skirtingos muzikos rūšys ir du skirtingi pavadinimai. Ar gali
būti linksmiau ir universaliau? :)
Bent jau mane taip sužavėjo, kad nusprendžiau nebepirataut ir nusipirkau jų albumą. mmmm… vis dėlto žiūrėt į juos gyvai - 1000 kartų geriau!
“Žinai, Saulutė duoda man šitą knygą ir sako: “Duodu, nes jumis pasitikiu - iki trečiadienio”. O aš tą knygą tik išėjus iš kabineto pamečiau. Rūta rado kažkur koridoriuj…” (V.)
Bet juk gerai, kad jie to nežino :D
Mano kačiukas keliasi 5 ryto nuo tada, kai iš šaltų kraštu atskrido zylutės (taip, ir mes kažkam esam šiltieji kraštai).
Tupi balkone ir laukia, kol paukščiukai atskris ieškoti lesalo. (Net bijau sakyt, kad turim lesyklėlę - mano vaikystė, kai miestiečiai buvo raginami kalti lesyklėles ir inkilėlius, baigėsi - dabar, sako, draudžia maitinti, lesinti bet kokį laukinį gyvį…). Taigi kačiukas medžioja, mes tai vadinam paukščių stebėjimu, nes argi gali naminis žioplas kačiukas pagauti sveiką, judrų, budrų paukščiuką?
Tačiau kartą išgirstam smarkų smūgį į stiklą ir garsų išgąstingą cypsėjimą. Puolu į balkoną, griebiu kačiuką, prisitrenkęs paukščiukas puola į kitą balkono galą… Izoliuojam maištaujantį kačiuką virtuvėj, atkabinu vargšą išsigandėlį paukštelį nuo kačiukų gaudyklės (buvo ant jos pasikabinęs viena kojyte, žemyn galva…) - atrodo kaip negyvas, nebecypsi. Padedam vargšelį ant pakloto čia pat, po lesyklėle, pro langą stebim, ar atsipeikės… Atrodo toks mažytis, pilvukas dar negelsvas, tik viršugalvis - jauniklis (tik iš kur jaunikliai rudenį?).
Po kelių minučių pasijudina, atsitupia. Dar po 5 min atnešam vandens, pavilgom snapuką - jau visai žvalus atrodo. Galiusiai, dar kelioms minutėms praėjus, į balkoną atskrenda kitos, didesnės zylės - mažylis vos jas pamatęs strykteli ir nuskrenda, lyg būtų visiškai sveikas. Ufff, pasisekė žiopliukui. :)
Linkėjimai iš šiaurės :)
Kitą kartą skrisiu atidžiau, pažadu :)